- nubjauroti
- nubjauróti vksm. Vi̇̀štos visùs takùs nubjaurójo.
.
.
nubjauroti — tr. nutepti, nuterlioti, priteršti: Jis nubjaurotas su piešomis, su purvais J. Vištos visus takus nubjaurojo Užv. | refl.: Pas tas kiaules tai visà nusiveli, nusibjauroji Pš. bjauroti; apibjauroti; įbjauroti; išbjauroti; nubjauroti; pabjauroti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apibjauroti — tr. apteršti, aptepti, apipurvinti: Musės apibjaurojo lempą Pc. Ana visus pašalius apibjaũrojo, aptaškė ir paliko nenuvalius J. | refl.: Apsivėmęs apsibjaurojęs visas ir guli Kp. bjauroti; apibjauroti; įbjauroti; išbjauroti; nubjauroti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
bjauroti — bjauroti, oja, ojo, bjauroti, oja, ojo, bjaũroti 1. tr. bjaurų, negražų daryti, gadinti: Tokios drapanos tik žmogų bjauroja Pn. 2. tr. teršti, tepti, purvinti: Daug gaidžiukų ir vištyčių užaugę bjauroja gryčią A.Strazd. Žąsys labai žolę bjauroja … Dictionary of the Lithuanian Language
išbjauroti — tr. 1. padaryti bjaurų, išgadinti: Kad išbjaurojo mūsų kiemą su tais traktoriais, tai net baisu Slm. 2. išteplioti, išterlioti: Ta terlius visą sterblę išbjaurojo Grž. | refl.: Kur dar tu taip išsibjaurojai, gal kamine buvai? Kp. ║ negražų ką… … Dictionary of the Lithuanian Language
nubjaurioti — žr. nubjauroti: Nubjauriojo nei šiokia, nei tokia maliava mano skrynę Brs. | refl. tr.: Vaikas visą burnelę su piešoms nusibjauriojo Brs. bjaurioti; apibjaurioti; išbjaurioti; nubjaurioti; pabjaurioti; pribjaurioti; subjaurioti … Dictionary of the Lithuanian Language
nudarkyti — tr. 1. nubjauroti, nugadinti, niekais paleisti: Vaikai riešutus jaunus nudar̃ko Skr. Tiem tvartam reik nemažai molio – daug žemės nudarkyt (iškasant duobes) Gs. | refl.: Su mašina kuliant daugiau grūdų nusidar̃ko (nusimeta) Gs. 2. išplūsti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
nudergti — 1 nudergti, nuder̃gti, ia, nùdergė 1. intr. nulyti, nusnigti: Sutems tamsi naktužėlė, nudergs dargus oružėlis LB70. Sutemė tamsiai, nudergė dargiai LTR(Nm). ║ tr. aplyti, sušlapinti (darganoje): Nudergė mano drabužius, t. y. nulijo, nusnigo J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuteršti — 1 nuter̃šti, ia (nùteršia), nùteršė KII164 1. tr. K, KŽ padaryti nešvarų, nutepti, nubjauroti: Žąsys žolę nùteršia Stk. Muno žentas pastogėse anums (kregždėms) perėti neleida – nū̃terša labai Akm. Tie kasdieniai [drabužiai], kuriais vilkėjo,… … Dictionary of the Lithuanian Language
nutriesti — nutriesti, nutriẽsti, nutriẽdžia, nùtriedė vlg. 1. tr. apteršti, nubjauroti triedalais: Varyk tuos ančiukus, ba visą kiemą nutries Pc. Žąsų vieną metą turėjom, – nūšika, nutrieda: ne gyvoliuo papjauti, ne kiaulei Žr. Ta vel[nia]s atejo sena… … Dictionary of the Lithuanian Language
nutręšti — 1 nutrę̃šti, ia (nùtręšia), nùtręšė tr. 1. Sut, A1884,78, M, L, J.Jabl(Ilg), Š, DŽ, FrnW, KŽ, Grž gerai priberti, prikratyti, pridėti trąšų: Nutrę̃šk lauką mėšlu, tai gerai derės javai! NdŽ. Nùtręšė laukus gerai Dglš. Turėsi gerą mėšlą, gerai… … Dictionary of the Lithuanian Language